Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia
Bažnyčios
Zarasų rajone, netoli Luodžio ežero įsikūrusį jaukų Salako miestelį puošia išskirtinė, pilko, iš tašytų akmenų sumūryto fasado bažnyčia. Ant kalnelio įsitaisiusi šventovė palieka įspūdį savo monumentalumu ir aukštu, į dangų šaunančiu bokštu.
Neoromantinio stiliaus, neogotikos bruožų turinčios Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios aukštis – 72 m. Atokiau nuo miestelio centro įsikūrusi šventovė tarsi iš šalies, bet ne mažiau rūpestingai stebi apačioje vykstantį gyvenimą. O sekmadieniais skardžiais varpo dūžiais kviečia salakiškius ir apylinkių gyventojus į pamaldas.
Nors pirmoji Salako bažnyčia minima XV a. pradžioje, per šimtmečius dėl gaisrų ir įvairių neramumų Dievo namai čia atstatyti bene kelis kartus. O dabartinė bažnyčia baigta statyti buvo 1911 m., tų pačių metų rugpjūčio 14 d. pradėtos laikyti pamaldos. 1914 m. bažnyčioje įrengti Karaliaučiuje pagaminti vargonai. Tiesa, ir jai nepavyko išvengti negandų – Pirmojo pasaulinio karo metais, baigus statybos darbus, vokiečiai iš bokšto išsivežė varpus, o per Antrąjį gana smarkiai nukentėjo viršutinė bokšto dalis, bažnyčios stogas ir vargonai.
Pokario metais šventovė buvo suremontuota tiek, kad galėtų veikti, o bokštas visiškai atstatytas buvo tik nepriklausomos Lietuvos atkūrimo išvakarėse, 1989 m.
Bažnyčia neoromantinio stiliaus, turi neogotikos bruožų, stačiakampio plano, bazilikinė, su pusapskrite apside, vienbokštė. Erdvų, iš trijų navų sudarytą bažnyčios vidų vainikuoja stambių kolonų remiamos masyvios arkos, o navas dengia kryžminiai skliautai, bažnyčioje įrengti trys altoriai. Navas dengia kryžminiai skliautai.
Salako bažnyčia savotiškai simbolizuoja ir visas lietuvių tautos per šimtmečius patirtas nelaimes. Degusi, okupantų griauta ir vėl atstatyta bažnyčia vėl sudegė 1905 m. per miestelį nusiaubusį gaisrą.
Kaip tik tuo metu caro valdžia buvo panaikinusi draudimą atnaujinti ar statyti naujas katalikų šventoves, todėl salakiškiai pasišovė pastatyti tokią bažnyčią, kuri atlaikytų visas negandas.
Ir išties, jų pasirinktas projektas išsiskiria iš daugelio kitų tuo metu Lietuvoje statytų bažnyčių. Sienos yra 168 cm storio, sudarytos iš trijų sluoksnių: iš lauko tašyti akmenys, vidinis sluoksnis paprastų lauko akmenų, o iš vidaus eilė plytų ir tinkas. Todėl šios bažnyčios sienos nepaprastai storos ir savo monumentalumu labiau primena kokio nors viduramžių miesto katedrą, o ne nedidelio Aukštaitijos miestelio bažnyčią.
Keliaudami po šiuos kraštus nepraleiskite progos pamatyti išties išskirtinį ir simbolišką praeito amžiaus pradžios architektūros paminklą – Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią.