Atgailos kanauninkų vienuolyno ansamblio Šv. Lauryno bažnyčia
Bažnyčios
Nedideliame Videniškių miestelyje esanti Atgailos kanauninkų vienuolyno ansamblio Šv. Lauryno bažnyčia – reikšmingas architektūrinis statinys, kurį verta aplankyti kiekvienam, ne tik besidominčiam istorija, architektūra, kultūra, bet ir norinčiam rasti sielos ramybę ir atgaivą jaukioje kaimo bažnytėlėje, kurios dešiniajame šone pastatyta kvadratinė koplyčia su dideliu rūsiu. Būtent jame buvo palaidoti visiems gerai žinomi kunigaikščių Giedraičių giminės atstovai. Šventovėje yra penki baroko stiliaus altoriai, išlikę nemažai XVII a. paveikslų, o presbiterijoje – dvi epitafijos, skirtos vienuolyno viršininkui I. Žepnickiui ir fundatoriui – M. M. Giedraičiui atminti.
Įėjus į bažnyčią nesunku pastebėti Giedraičių šeimos ženklų. Pavyzdžiui, šoninėje koplyčioje išlikęs palaimintojo Mykolo Giedraičio atvaizdas. Jame dvasininkas vaizduojamas pasiruošęs maldai, ant krūtinės romiai sukryžiavęs rankas. Šis vaizdas kalba apie atgailos kanauninkų tradicijas, kurių buvo laikomasi dvasinio gyvenimo srityje, – nuolat apmąstyti Kristaus kančią, priimti ją, uoliai apaštalauti bei kukliai gyventi.
Istoriniai šaltiniai skelbia, kad bažnyčia, o kartu ir šalia, viename architektūriniame ansamblyje esantis vienuolynas smarkiai nukentėjo per 1655–1661 metų karą. Vienuolyno pastatai buvo sunaikinti, o vėliau, rekonstrukcijų metu, atstatyti mediniai. Kad ši bažnyčia išliktų iki šių dienų, labai prisidėjo XVIII a. aktyviai veikęs Reguliariųjų atgailos kanauninkų arba Baltųjų Augustinų vienuolijos dvasinis centras. Jų dėka vienuolyno bei jo teritorijoje esantys gyvenamieji pastatai buvo prikelti naujam gyvenimui.
Daugelis autentiškų interjero elementų išsaugota iki šių dienų. Tai įgauna dar didesnę vertę žinant, kad anuomet Šv. Lauryno bažnyčia buvo dvasinis traukos centras. Šiandien lankytojus stebina išskirtinio grožio sienų tapyba, išsaugota bažnytinių rūbų kolekcija.
Vienuolyno formos unikalios – išorėje vengta dekoro elementų, tad išlaikytas architektūrinio kuklumo įspūdis, santūrios formos. Visa tai, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, atrodo suprantama – buvo siekta išlaikyti memorialinę paskirtį. 1832 m., po vienuolyno uždarymo, Šv. Lauryno bažnyčia tapo parapine.
Šv. Lauryno bažnyčia, stovinti trikampėje, dar XVI a. susiformavusioje miestelio aikštėje, yra ne tik istorinis paminklas, bet ir priminimas apie atgailos kanauninkus – misionierius, aktyviai veikusius nuo pat krikščionybės pradžios.
Audio gidas
0:00
0:00
Turizmo informacija
Atgailos kanauninkų vienuolyno ansamblio Šv. Lauryno bažnyčia