Lankydami istorijos ir gamtos objektus, kurių gausu nuostabiame Aukštaitijos krašte, turėtumėte užsukti ir į Utenos rajone, Leliūnuose, įsikūrusį Vytauto Valiušio keramikos muziejų. Muziejuje jus pasitiks pats jo šeimininkas, tautodailininkas, Lietuvos puodžių karaliumi tituluojamas Vytautas Valiušis.
Tiesą sakant, jis pats šį muziejų ir sumanė bei apleistose patalpose savo lėšomis įrengė. Ir tik vėliau, 2001 m., jis buvo priimtas...
Vos atvykę prie Narkūnų piliakalnio, turėtumėte pajusti ypatingą šios vietos dvasią. Išlakiais ir tvirtais medžiais savo stačius šlaitus papuošęs kalnas saugo daug šimtmečių apimančią istoriją. Žmonių čia gyventa nuo žilos senovės – šis, Utenėlės upės krante esantis piliakalnis, datuojamas net I tūkst. pr. Kr. – II a. ir XIV-XV a.
Piliakalnis buvo tyrinėtas ne kartą. 1835 m. jį kasinėjęs Pranciškus Vilčinskis aikštelėje...
Dauniškio parkas ir fontanas – viena įspūdingiausių vietų Utenos mieste. Didžiausią įspūdį palieka tai, kad Dauniškio ežeras, suteikęs parkui pavadinimą, yra pačiame miesto centre, jaukiai radęs savo vietą tarp namų ir gatvelių, šalia pušyno ir Švenčiausios Mergelės Marijos Kankinių Karalienės koplyčios.
2011 metais Utenai švenčiant 750 metų jubiliejų Dauniškio ežeras pasipuošė šviečiančiu ir grojančiu fontanu....
Giliausias Lietuvos ežeras – Tauragnas – lankytojus pasitinka Aukštaitijos nacionaliniame parke, Tauragnų miestelyje, nuo Utenos nutolusiame tik 15 kilometrų. Vingiuotos ežero linijos, aukšti krantai, skaidrus vanduo suteikia šiam gamtos stebuklui dar daugiau žavesio. Šio ežero pakrantė – gamtos mylėtojų vasaros šventovė. Čia susiburia šeimos su vaikais, draugai, žvejai, keliautojai.
Į pakrantės poilsiavietę „Tauragno...
Būdami Utenoje ir norėdami sužinoti daugiau apie šio krašto istoriją ir papročius, užsukite į Utenos kraštotyros muziejų. Muziejaus amatų ir verslų ekspozicijoje pamatysite kokiais įrankiais naudojosi uteniškiai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje dirbdami žemę ir užsiimdami amatais. Čia saugomi autentiški noragai, kuliamosios, sėjimo ir derliaus nuėmimo įrankiai. Kalvystės ekspozicijoje – dumplės, žaizdras, priekalas, kūjai, plaktukai bei kalvių...
XIX a. pradžioje Rusija siekė visokeriopai įtvirtinti savo valdžią palyginti neseniai užgrobtose buvusios Lietuvos ir Lenkijos valstybės teritorijose. Be kitų priemonių tam buvo stiprinamas susisiekimas ir komunikacija tarp sostinės Sankt Peterburgo ir vakarinių šalies provincijų.
Buvo tiesiama susisiekimo arterija anuomet vadinta traktu Sankt Peterburgas–Varšuva. O tuo metu nedideliam Utenos miesteliui šioje linijoje teko svarbus vaidmuo, nes jis atsidūrė...
Būdami Utenoje būtinai turėtumėte aplankyti Utenos kraštotyros muziejaus padalinį Laisvės kovų muziejų, įsikūrusį iki 1983 m. veikusioje siaurojo geležinkelio stotyje.
Dabar čia įrengta moderni ekspozicija, pristatanti siaurojo geležinkelio Panevėžys-Švenčionėliai istoriją, kalbanti apie skaudų Europos padalijimą pagal slaptų protokolų susitarimus 1939 metais, apie lietuvių prievartinį dalyvavimą Antrajame pasauliniame kare, tremtį, pokario rezistenciją, kolūkių kūrimą...
Ko gero mažai kuris atvykęs prie Utenos rajone stovinčios Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčios, galėtų nutuokti, kokią gilią istoriją slepia šis dar Vytauto Didžiojo laikus išgyvenęs statinys.
Bažnyčia Vyžuonų miestelio viduryje pastatyta 1406 m. pagal tuo metu LDK paplitusį kvadratinio plano trinavės halės su penkiasiene apside modelį. Vienabokštė bažnyčia yra trijų navų, jas dengia kryžminiai skliautai, rūsį – cilindriniai skliautai, yra 3 altoriai....
Jei norite pajusti uolų didybę, jums nereikia važiuoti svetur, jų galima pamatyti ir Lietuvoje. Netoli Utenos rajone esančio Užpalių miestelio rasite Šeimyniškių atodangą su konglomerato uola, kas paliks neišdildomą įspūdį.
Anksčiau šioje vietoje buvo žvyro karjeras, todėl vietiniams ši vieta geriau žinoma kaip Šeimyniškių karjeras. Bekasant žvyrą buvo atkasti masyvūs iš molio, žvyro ir smulkių akmenukų susiformavę luitai. Tokios...
Legendomis apipintas gražuolis Alaušo ežeras – tikra Utenos krašto puošmena ir dešimtas pagal dydį ežeras šalyje (plotas 1071,8 ha). Pasak vienos legendos, rytinėje ežero pakrantėje ant Maneičių piliakalnio stovėjusi kunigaikščio Alaušo pilis. Pasakojama, kad kunigaikštis labai mėgęs didelį skaidrų ežerą, todėl mirdamas prašė jo palaikų pelenus išberti į šio ežero vandenis. Žmonės taip ir padarė, o patį ežerą...
