XIX a. pradžioje Rusija siekė visokeriopai įtvirtinti savo valdžią palyginti neseniai užgrobtose buvusios Lietuvos ir Lenkijos valstybės teritorijose. Be kitų priemonių tam buvo stiprinamas susisiekimas ir komunikacija tarp sostinės Sankt Peterburgo ir vakarinių šalies provincijų.
Buvo tiesiama susisiekimo arterija anuomet vadinta traktu Sankt Peterburgas–Varšuva. O tuo metu nedideliam Utenos miesteliui šioje linijoje teko svarbus vaidmuo, nes jis atsidūrė pačiame trakto viduryje.
Trakto linijoje maždaug kas 20–24 kilometrų buvo statomi neaukšti, tačiau, įspūdingi, grakščių saikingų klasicizmo formų arklių pašto stočių kompleksai. Jie buvo statomi didesnėse gyvenvietėse ar miestuose. Vienas tokių 1833–1835 m. iškilo ir Utenoje.
Čia buvo laukiamasis, poilsio kambariai laukiantiems karietų ir pravažiuojantiems keleiviams. Iš vienos ir kitos pagrindinio pastato pusės yra fligeliai. Juose buvo vežikų kambariai, svirnai. Tvarte laikyta iki 48 arklių. Ratinėje puikavosi transporto priemonės – karietos, diližanai, furgonai, tarantasai.
Stoties administraciniame pastate buvo įrengtas laikrodis, pagamintas Jelgavos laikrodininko J. Velckės dirbtuvėse.
Pro šią Utenos pašto stotį ne kartą važiavo ir čia arklius keitė ne tik Rusijos carai, bet ir tokios įžymybės, kaip garsus prancūzų rašytojas Onore de Balzakas, važiuodamas lankyti Sankt Peterburge gyvenusios lenkų aristokratės Evelinos Rževskos-Hanskos, kurią 1850 m. vedė.
1858 m. rudenį iš Utenos pašto stoties diližanu į Sankt Peterburgo Dvasinę akademiją išvyko poetas, kunigas Antanas Baranauskas. Jis keturias dienas viešėjo Utenoje pas kleboną Otoną Praniauską. Čia jis aplankė ir paskutinį kartą susitiko poetę Karoliną Praniauskaitę, su kuria jį, pasak Antano Vienuolio, siejo „tragiškas sielų simpatijos jausmas“. Pirmoji Lietuvoje poetė ir vertėja K. Praniauskaitė netrukus mirė Utenoje (1859 m.), čia ir palaidota.
Yra žinoma, kad 1893 m. pro Uteną į Italiją važiavo ir garsus rusų dailininkas Ilja Repinas. XX a. pradžioje Utenos miestelyje lankėsi daktaras Jonas Basanavičius – Lietuvos atgimimo žadintojas, mokslininkas, gydytojas.
Greta Sankt Peterburgo–Varšuvos trakto buvo nutiesta ir ilgiausia pasaulyje – net 1250 km ilgio optinio telegrafo linija. 1854 m. buvo pradėta tiesti dvieilio telegrafo linija, vėliau čia buvo įrengtas laidinis telegrafas.
Pašto reikmėms senasis pašto pastatų kompleksas tarnavo iki 1992 m., o tada buvo perduotas Utenos dailės mokyklai, kuri čia įsikūrusi ir dabar. Mokykloje įkurta Utenos krašto profesionaliojo meno galerija, vaikų ir jaunimo renginių, kūrybos ekspozicijos salės, modernios piešimo, keramikos klasė. Mokyklos kieme kuriamas skulptūrų parkas, rūsyje veikia dailės galerija „Rūsys“ ir senojo pašto bei mokyklos muziejus. Bibliotekoje kaupiamos knygos apie meną, įvairių šalių dailės albumai, meniniai žurnalai.
Daug žmonių, įvykių, istorinių vingių matęs Utenos paštas dabar tapo ne tik mokslo, meno, kultūros, bet ir turistų traukos vieta. Pasigrožėję dailiais, atnaujintais, tačiau autentišką išvaizdą išlaikiusiais, seniausiais Utenoje mūriniais pastatais, jų kieme pamatysite ir XIX a. Varšuvos–Sankt Peterburgo keliu važinėjusią karietą – keleivinį diližaną. Susipažinsite su čia stovinčiu optinio telegrafo informacijos perdavimo įrenginiu ir pamatysite, kaip jis veikė.
Utenos Pašto stoties statinių kompleksas – puiki vieta pajusti čia virusio gyvenimo pulsą ir susipažinti su transporto bei komunikacijos istorija.