Etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla (Molėtų krašto muziejaus padalinys)
Ekspozicijos
Važiuodami jaukiu keliu vaizdinga Lenktinio ežero pakrante pasieksite Etnografinę sodybą – tradicinę aukštaitišką pirkią. Čia pat pamatysite išlikusius senos etnografinės sodybos statinius: rūsį, tvartą. Šalia jų pastatyta - tradicinė dviejų galų troba. Visai netoli Etnografinės sodybos yra Senovinė dangaus šviesulių stebykla – šventvietė. Pasiruoškite nusikelti į labai senus laikus ir susipažinti su pagoniškais papročiais. Rato iš dešimties medinių šventyklos stulpų su kalendoriniais ženklais viduryje įrengtas akmeninis Saulės-ugnies aukuras. Stulpai žymi šešias pasaulio šalis ir Saulės tekėjimo bei laidos azimutus svarbiausių kalendorinių švenčių dienomis.
Etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje sužinosite, kaip dangaus šviesulius stebėjo mūsų protėviai, kaip spėdavo orus, o čia šeimininkaujantis etnologas J. Vaiškūnas yra pasiruošęs papasakoti apie mūsų protėvių pagonišką pasaulėžiūrą, apie senovės lietuvių astronomijos žinias, senąjį lietuvių Zodiaką. Tiesa, senosios dangaus šviesulių stebyklos buvo skirtos ne tik dangaus šviesuliams stebėti, tačiau ir tradicinėms tikybinėms apeigoms atlikti.
Šioje vietoje paskutinį balandžio savaitgalį yra švenčiama senovinė lietuvių pirmosios žalumos šventė – Jorė. Šventė čia kasmet minima nuo 1997-ųjų metų. Jorė - tai metas, kai po žiemos naujam vešėjimo metui kyla gyvybė. Tai trumpas laikas, kai sprogsta lapuočių medžių pumpurai ir visa gamta apsigaubia šviesiai žalia jore – pirmąja pavasario žaluma. Tokiomis dienomis kiekvienam būtina rasti laiko kuo ilgiau pabūti prisikeliančios gamtos apsuptyje. Į Jorės šventę kviečiami visi norintys įsijungti į pavasarinį gyvybės ir gamtos prisikėlimo vyksmą, pasisemti galių iš atbundančios gamtos visiems metams.
Etnografinėje sodyboje nuolat organizuojamos įvairios parodos, vykdomos edukacinės programos, galima susipažinti su tradiciniais amatais ir jų svarba šiandieniniame pasaulyje. Atvykstantiems siūloma išmokti velti vilną, rišti šiaudinius sodus, organizuoti kalendorines šventes ar apeigas.
Atvažiavę čia, susipažinsite ne tik su protėvių pasaulėžiūra ir papročiais, tačiau galėsite pasimėgauti gražiu kraštovaizdžiu, gamta.